Apie veislę. Kailis

Ar landsyrai tikrai tiek daug šeriasi?

Jie nesišeria taip kaip niūfaundlendai - „12 mėnesių per metus“, tačiau du kartus per metus plaukai slenka kuokštais, kad šuniui būtų lengviau prisitaikyti prie temperatūros. Tuo metu skraidantys plaukai pasidarys įprastas reiškinys, o jūs turėsite atsisakyti tamsių drabužių.

Landsyrai turi daugybę kailio. Iš esmės, jie turi dvejų rūšių kailį - vienas yra matomas, paviršinis (apsauginis), o kitas kurį jūs pamatysite tik pasklaidę plaukus (pavilnė). Kai jis šersis, jūs tai žinosite. Turint landsyrą šėrimosi periodu teks priprasti prie plaukų visur: maiste, ant drabužių, mašinoje, darbe, netgi kieme. Tai yra pats didžiausias ilgaplaukių šunų minusas. Jeigu vien mintis apie šuns plaukus kelia šleikštulį, ilgaplaukis šuo ne jums.

Šėrimosi metu bus pati geriausia proga rinkti iššukuotus šuns plaukus verpimui. Yra žmonių, kurie superka šunų vilną ir iš jos daro siūlus. Įsivaizduokite, kaip malonu šaltą žiemą išėjus į lauką užsimauti be galo šiltas ir malonias jūsų landsyro kailio pirštines, arba užsidėti megztinį. Tinkamai paruošus vilną nelieka jokio šuns kvapo ar nešvarumų.

Ar yra trumpaplaukių landsyrų?

FCI landsyro standarte rašoma: „Kailis: Ilgas, lygus, švelnus, tankus. Kuo tankesnis tuo geriau. Pavilnė ne tokia tanki, kaip niūfaundlendo.“

Tai rodo, kad landsyras negali būti trumpaplaukis. Jeigu vis tik landsyras yra trumpaplaukis, galimas daiktas, kad jis yra maišytas, nors kol kas Lietuvoje tokių daug nėra. Tik vienų landsyrų kailis yra trumpesnis, kitų ilgesnis. Jauno šuns kailis bus trumpesnis nei suaugusio.