Apie veislę. Pasakojimai: Eilėraščiai

Landsyrų ir niūfaundlendų himnas

Niufas aš, landas tu,
Niufai, landai mes kartu.
Tai kas šlapia mums draugai,
O kas sausa - negerai.

Jeigu šlapias aš esu,
Šlapias būsi tuoj ir tu.
Juodas aš, margas tu,
Juodi, margi mes kartu.

Kąst mes nė nesumanysim,
Na nebent... tu blogas būsi.
Taip mes norim pasakyti,

Mes draugai!!!

Landsyras

Baltas, su juodom dėmėm,
Ilgakojis greitas.
Tai Landsyras iš tiesų,
Išdidumo vertas.

Myli vandenį labai,
Plaukioti jie mėgsta.
Daiktą gali Jie nugvelbti,
Bet nepyt Jūs ant Jų.

 

Dėmėtas šunelis

Tai ne senbernaras,
Ne dalmantinas jis.
Tiosiog gi jis Landsyras,
plaukikas nuostabus.

Jis myli viską viską,
Net rupūžes, varles.
Nevaiko ir katyčių,
O norėtų taip.

Negąsdino žmonių,
Neurzgė ant uodų.
Gyveno gamtoje,
Miškų apsuptyje.

Ir maudytis jis ėjo,
kiekvieną mielą dieną.
Jis gerbė net vaikus,
Nors ir labai mažus.

Miškelį jis aplaksto,
Į dieną du kartus.
ir žino viską viską.
Ko nežinai, net Tu.

 

Eilėraščiai Augustės Mikulėnaitės
Piešiniai Linos Kišonytės