Apie veislę. Landsyrų istorija
Prieš beveik 200 metų šie dideli, juodai balti šunys buvo
išveisti Niūfaundlende europiečių žvejų. Dėl žavingos išvaizdos jie
buvo atgabenti į Angliją. ”Niūfaundlendo šunų” saloje buvo labai
daug,
jie padėdavo žvejams ištraukti iš vandens žuvų tinklus ant kranto.
Taip pat jie padėdavo išsigelbėti skęstantiems žmonėms. Manoma, kad
apie 1770 šių šunų buvo įvežta į Angliją. Kad ir kaip bebūtų, šie
šunys išpopuliarėjo daug vėliau. Žinoma, kad yra pirmas piešinys,
ant kurio pavaizduotas berniukas vardu Henris Sidnėjus su
“Niūfaundlendo salos šunimi”, pavadinimu “Earl of Romney” arba
“Romnėjos grafas”. Pirmą kartą “Niūfaundlendo salos šuo” buvo
paminėtas 1732 metais kaip “puikus asmuo”, knygoje “The Gentlemen
farrier”. 1774 metais šiuo pavyzdžiu pasekė Oliveris Goldsmitas,
knygoje "An History of the Earth and Animated Nature". Čia buvo
labai plačiai pateikta informacija apie “Niūfaundlendo salos šunis”.
1778 metais apie šią veislę pranešė ir E.A. Zimermanas. Taip pat
apie šiuos šunis buvo parašyta Tomo Beviko garsiame leidinyje “A
General History of Quadrupeds”. Šiame rašinyje buvo ir šuns
piešinys.
Nuo šio laiko iki 1880 buvo žinoma mažiausiai 60 knygų, ir labai
daug piešinių, kur buvo nurodomas didelis juodai baltas šuo.
Populiariausias piešinys yra “Pasižymėjęs asmuo tarp žmonių”,
nupieštas įžymaus gyvūnų tapytojo sero Edvino Landsyro 1838 metais.
Kadangi seras Edvinas Landsyras dažniausiai tapydavo didelius juodai
baltus šunis, jie buvo pavadinti “Landsyro Šunimis”. Tai paaiškina,
kaip veislė įgijo savo vardą.
Anglijoje
šie šunys maišomi su juodaisiais niūfaundlendais ir greitai
paaiškėjo, kad tarp niūfaundlendo ir landsyro yra daugiau skirtumų,
nei tik spalva. Laikui bėgant tapo aišku, kad šie juodai balti šunys
yra daug aukštesni ir daug aktyvesni, nei juodieji. Tarp jų aiškiai
matosi skirtumas.
Pirmoji gryna landsyrų vada gimė Olandijoje 1893 metais. Tačiau šie
šunys buvo maišyti su juodaisiais niūfaundlendais. Antroji landsyrų
vada gimė Šveicarijoje 1902 metais ir ši vada buvo laikoma landsyrų
atgaivinimu Europoje. Niufaundlendas ir landsyras buvo kartu iki
1960 metų, kaip šios veislės buvo atskirtos ir veislė patvirtinta
kaip Europietiško Kontinentinio Tipo landsyrai ir gavo iš
Tarptautinės Kinologų Federacijos numerį 226.
Apie veislę:
Priežiūra:
Nagai
Mankšta
Kailis
Šukavimas
Maudymas
Kirpimas
Šuniukas:
Įvairenybės:
Standartas
Veislės istorija
Kita informacija
Įdomybės
Paruošimas parodai
Landsyrų skyrybos
Interviu
Ligos:
Pasakojimai:
Mano šuo
Eilėraščiai
Landsyras Bonis
Gelbėtojas
Mano landsyrai